Profesionalus dailininkas iš Krinčino. Mokėsi Krinčino mokykloje, paskui  .............

Čia pateikiu tekstuką su įspūdžiais iš Romualdo Vaclovo Paškevičiaus iš personalinės jo parodos Vilniauss Rotušėje, kai abu dar buvome gyvi. Dabar dar gyva tik jo pati Rasa ir aš (šiek tiek).

Du dailininkai nuo Krinčino

Šiemet savo kraštiečius dailininkus Romualdą Vaclovą Paškevičių rugpjūčio 8-tą sveikinsime su 60-mečiu , o Vytautą Šatą rugsėjo 9-tą su 65-erių metų jubiliejumi. Ta proga birželį Vilniuje veikė retrospektyvinė Romualdo, o liepą ‑ Vytauto tapybos parodos. Rugsėjį abu dailininkai pakviesti eksponuoti darbus Vilniaus ,,Arkos” galerijoje, o lapkritį tikimasi jų darbus parodyti ir Pasvalio šviesuomenei. Taip pat rugsėjį Krinčino mokykloje veiks abiejų dailininkų dovanotų tapybos darbų paroda.

II. Romualdas V. Paškevičius: meilė Krinčino lygumoms

Prieš trejetą metų besikapstydamas archyvuose ir šiaip senstelėju­siose knygose, šiek tiek pavargau ir poilsiui panorau paskaitinėti šių dienų knygą ,,Kas yra kas Lietuvoje?” Taip buvo ,,atrastas” ,,dailininkas nuo Krinčino” Romualdas Vaclovas Paškevičius ‑ nuostabus žmogus, solidus tapytojas, gimtinės istorijos mylėtojas. Pažiūrėkime, kas rašoma minėtoje knygoje: „tapytojas, Lietuvos vaikų ir jaunimo centro dailės studijos vado­vas; 1946-1953 m. mokėsi Krinčino septynmetėje, 1953-1958 m. Pasvalio vi­durinėje mokykloje, paskui Kauno dailės mokykloje ir 1962-1967 m. studi­javo Dailės institute”. Dar turėčiau pridėti, jog gimė 1940 m. Pasvalio rajo­no Barklainių kaime, o į Lietuvos dailininkų sąjungą priimtas tais pačiais 1970 m. kaip ir Vytautas Šatas; pirmąją personalinę parodą Dailės salone surengė 1978 m. Tokie faktai, bet kas po jais slypi? Subtilus pedagogas, gi­lus meninkas, įdomus pašnekovas, eruditas, istorijos žinovas, malonus žmo­gus... Esu tūkstantveidis nuotaikų ir minčių prasme, sakė Romualdas retro­spektyvinės parodos Vilniaus rotušėje atidarymo metu. Gyvenime gal ir taip, bet tapyboje šiam dailininkui būdingas nepaprastas pastovumas. Jo ta­pybos tonas susiformavo dar 1970-1975 m. Iš to laikotarpio matome port­retus ,,Dviese”, ,,Moters portretą”, kurie darniai priglunda prie naujausių Vilniaus ir gimtųjų Krinčino apylinkių peizažų. Dailininkas dirba figūrinės kompozicijos, portreto, peizažo, natiurmorto žanruose. Paveikslai ,,Krinči­nas”, ,,Vėjuota diena”, ,,Krinčino lygumos”, ,,Lėvuo ties Pasvaliu” dvelkia rimtimi, susikaupimu, masyvia detalių perspektyva. Ypatingu koloritu išsi­skiria ,,Vilniaus panorama”, ,,Senasis Vilnius”, ‑ rausvėja senamiesčio sto­gai ir bąla bažnyčių bokštai, žalsvėja medžių vainikai. Nors dauguma pavei­kslų tamsoki, bet tai ne pesimizmo, niūrumo ženklas, o greičiau bandymas išsinerti iš kasdienės banalybės ir pažvelgti į pasaulį ramiai ir stoiškai. Dai­lininko meistriškumas atsiskleidžia tik ilgiau ir įdėmiau įsižiūrėjus į paveik­slus: jie po truputį šviesėja, ima ryškėti jų koloristikos subtilumas, tonų gra­dacija, sąmoningai nesudėtinga kompozicija, atrodo, autorius sako, žiūrėkit, kaip viskas paprasta, bet tas paprastumas ir yra nepaprastos Kūrė­jo rankos ženklas.