Pasvalio rajono Krinčino Antano Vienažindžio pagrindinė mokykla – dieninė bendrojo lavinimo mokykla Pasvalio r., Krinčino miestelyje, Pasvalio g. 1, vykdanti ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir neformaliojo ugdymo programas gimtąja lietuvių kalba. Įstaigos kodas 190617493. Steigėjas – Pasvalio rajono savivaldybės taryba.

Pavadinta poeto Antano Vienažindžio vardu 2001 metais. Gulbinėnų kaime veikia Krinčino Antano Vienažindžio pagrindinės mokyklos Gulbinėnų multifunkcinis vaiko dienos centras. Panašus centras veikia ir Krinčino mokyklos patalpose.

Ugdoma 80 mokinių. Dirba 18 patyrusių mokytojų. Tai aukštos kvalifikacijos profesionalai. Mokoma dviejų užsienio kalbų: viena – anglų, kita – rusų. Siūloma ir prancūzų. Teikiama logopedinė, specialioji ir socialinė pagalba. Pasvalio rajono savivaldybės rūpesčiu mokykla renovuota 2010 metų vasarą. Turi puikią sporto salę, modernią valgyklą, turtingą biblioteką, kompiuterizuotą skaityklą, profesinio informavimo kabinetą, dailės studiją, du technologijų kabinetus, informacinių technologijų kabinetą, paveikslų galeriją, aktų salę, erdvius fojė, 12 gražių ir jaukių kabinetų bei klasių, puikią futbolo aikštę, tinklinio, rankinio aikšteles, modernią 2014 m. vasarą įrengtą krepšinio lauko aikštę.

Šalia mokyklos – XVIII a. šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia (architektūros paminklas, vėlyvasis barokas), puikios rekreacinės erdvės – Versmių parkas, Antano Vienažindžio beržynas, sieros šaltinis, Viešmens upelis, baseinas; taip pat rašytojų Eugenijaus Matuzevičiaus ir Leonardo Matuzevičiaus muziejus, bendruomenės namai, seniūnija, ambulatorija, žaidimų aikštelės, parduotuvė, daug istorijos paminklų.

 

Mokykla Krinčino miestelyje įkurta 1611 m. birželio 20 dieną.  Įkūrėjas – kunigaikštis Mikalojus Dimitras Kurpskis Jaroslaviškis (gimė 1582, mirė 1650).  

Krinčino mokykla minima 1611 ir 1643 metų fundacijose bei 1637, 1670, 1732, 1737, 1755, 1765, 1782, 1796 ir kt. metų Krinčino šventųjų apaštalų Petro ir Povilo parapijos bažnyčios vizitacijose, 1648 metų Dimitro Mikalojaus Kurpskio testamente. Iki Edukacinės komisijos veiklos mokykla buvo parapijinė ir priklausė bažnyčiai. Kunigas klebonas samdė vargonininką, kantorių, bakalaurą, kaip ir buvo nurodyta fundatoriaus rašte. XIX a. iki 1864 m. mokyklos statusas buvo panašus. Uždraudus parapijos mokyklą Krinčine ir atidarius rusišką Gulbinuose, mokė daraktoriai nelegaliai. 1915 m. paskutinis mokslas pas učytelių Ivanovą. 1916 m. jau lietuviškai.

1697 m. mokė vargoninkas Jonas Jankevičius, 1701 m. – Mikalojus Burba, 1755-1764 m. – Pranciškus Rabačiauskas, 1768-1790 m. mokyklos direktorius (dyrektor – daraktorius) – Mykolas Trepulevičius. 1611-1795 m. parapijinėje mokykloje buvo mokoma nuo 10 iki 20 vaikų. Po 1800 metų mokinių skaičius augo iki 30. 1908 m. kunigas J. Požėla bandė kurti lietuvišką mokyklą klebonijoje. 1911 m. toji mokykla rusų valdžios uždaryta, girdi, mokytoja Elžbieta Rastauskiūtė neturinti licenzijos. 48 vaikai liko be mokyklos. 1916 m. klebonas kunigas Juozapas Viksva, gerai kalbėdamas vokiškai, gavo vokiečių administracijos leidimą atidaryti lietuvišką mokyklą. 1916 m. dirbo Pranciškus Žitkevičius (dailininkas, fotografas, 1900 m. Paryžiaus pasaulinės parodos lietuviško skyriaus organizatorius ir apipavidalintojas) ir Stasė Klongevičiūtė, žinoma visuomenės veikėja. Nepriklausomos Lietuvos metais (1918-1940) pradžios mokykla keturių, paskui šešių skyrių. Jai vadovavo Jonas Janušonis, Kazys Petrauskas, Jonas Janonis, Juozapas Jasilionis ir Stasys Vaišvila, o karo metais – Antanas Laurinaitis. Po karo buvo progimnazija, septynmetė, aštuonmetė, devynmetė, vidurinė, neakivaizdinė, dešimtmetė. Daugiausia mokinių mokėsi 1978 m. – 272. Dabar – dešimties klasių pagrindinė mokykla su ikimokykline ir priešmokykline grupe.

Čia mokėsi (ir dirbo) daug žymių žmonių: vyskupas Jonas Kauneckas, rašytojai Mykolas Karčiauskas, Eugenijus Matuzevičius, Leonardas Matuzevičius, Kostas Federavičius, Leonidas Šimoliūnas, Sigitas Kruopis, Ona Valotkienė, dailininkai Pranciškus Žitkevičius, Romualdas Vaclovas Paškevičius, med. m. dr. Genovaitė Jusaitienė, dr. Albertas Griganavičius, dr. Arturas Mickevičius, dr. Zenonas Bedalis, dr. Algis Baniulis ir daugelis kitų.