1611 metų fundacijos raštas:

In nomine Domini amen. Ad perpetuam rei memoriam. Ego Nicolaus Demetrius Iaroslawski Kurpski UniverŒis et Œingulis, quorum interest, aut quomodolibet in posterum intereβe poterit Œignifico, quod quam pri­mum bona paterna et materna Krinicʒin dicta ad me meamque disposi­tionem devenerunt, nihil mihi antiquius fuit, quam Œerio cogitare de pro­movendo et propagando cultu divino; et anima d[e]vertebam quidem dudum, ibidem EccleŒiam extructam eβe, Œed omni prorŒus fixa dota­tione car[r]entem, exindeque Œacerdos non poterat commode continuo reŒidere, unde magna ex parte cultus divinus intermittebatur, et Œaluta­ria dogmata rudibus raro proponebantur. Ego his incommodis occurren­do, in id mihi maximopere incumbendum cenŒui, ut fidem Orthodoxam in hiŒce bonis meis, quanto diligentius fieri potest promoveam, Œacerdo­temque Catholicum, cum Œufficienti et competenti nova proviŒione et fundatione collocare statui, qui divina officia commode peragere Œacra­menta EccleŒiastica administrare, rudimenta fidei Christiana proponere, Œubditosque meos, et alios circumcirca degentes, penitus rudes et agres­tes informare, et instruere poβet; mihi quoque, ac posteris meis pro his­ce caducis, partem in regione viventium conquiram; prout ad laudem Dei Opt. Max. honoremque Sancti Petri Apostolorum Principis per has­ce meas praeŒentes de nova radice fundo, dono, ac inŒcribo, nimirum villam meam propriam Sznukβtele dictam, ubi Œunt manŒi agri optimi duodecem, sex cum dimidio, ad præŒens bene poβeβionati, reliqui lo­cam vel in uŒum Œecundum bene placitum Parochi alium convertem hanc ego villam EccleŒia mea, quam volo eβe Parochialem Krinicen cum subditis et eorum obligationibus, Œervitys, cenŒibus, cum pratis, agris, hortis, paŒcuis, sylvis, nemoribus, lacubus, et alys omnibus ob­ventionibus, et pertinentys quibusuis, prout ex antiquo ad eandem vil­lam pertinebant temporibus perpetuis do, dono, inŒcribo et approprio. Deinde in oppido meo Kriniczyn, unum manŒum, boni Œimiliter et ferti­lis agri. Demum ex cenŒibus et redditibus meis proprys tam ego quam liberi et Œucceβores, pro festo Sancti Martini, quotannis certam Œumam, nempe triginta florenos Polonicos Parocho tenebuntur dare. Templum in foro est quidem dudum extructum, Œed per me restauratum, et reforma­tum pulchrisque apparamentis exornatum prope hanc EccleŒiam domum Parochialem cum horto Œimiliter huic EccleŒiae Krinicensi dono, et in­Œcribo, et aream quoque pro Schola erigenda, que omnia specialiter in meo Inventario conŒcribentur, et plenius exprimentur, in poβeβionem­que Parochi tradentur. Nihil itaque Iuris superpremiβis mihi, et Œucce­βoribus meis, quibusuis relinquo, aut reŒervo, Œed ab omnibus conŒan­guineis, et affinibus adimo, et alieno totumque Ius in EccleŒiam transfe­ro et hanc meam fundationem, et villam EccleŒiae Krinicen, per me do­tatam EccleŒiae Iurisdictioni imunitati, prerogativis et libertatibus, in corpore, et in perpetuum inŒcribo. Ius autem patronatus, Œeu collationis pro me, et meis liberis, ac posteris reŒervo. Ligna Parochus pro foco et usibus Œuis proprys domesticis habebit ex villa Œua ŒupraŒcripta; piŒca­tionem liberam feria quarta, sexta et die Sabbato in lacum meo, Œub aula minori rete, pro Œuis proprys tantummodo uŒibus habebit, ceram pro candelis EccleŒiae haec Krinicen ex aula mea Œemper habebit, et vinum Œimiliter ad misam celebrandam. Tenebitur autem Parochus pro debito Œuo officio, diebus Dominicis et festis Œacrum Œi fieri poterit cantatum cum concione celebrare, lectum autem pro fundatore, vel feria quarta vel die Sabbato cum commode poterit pro defunctis vero feria Œexta te­nebitur; tum modernus Parochus quam Œucceβores, vel de integro Œac­rum, vel Œaltem commemorationem peragere Baccalaureum quoque Œeu adoleŒcentem pro iuventute informanda, et instruenda fovebit. Quæ om­nia uti praemittitur, et in inventario specialiter continentur EccleŒiae huic mea Krinicen, in perpetuum attribuo, approprio, et inscribo; volo­que ut hæc mea fundatio, in nulla Œui parte a quoqiam violetur, sed inte­gra et inviolata Œemper, et in ævum remaneat, atque conŒervetur; gravi­βimeque Œucceβores quosuis meos, ad quos cunque modo bona mea Kriniczyn devolventur obligo, et obŒtringo, ne eam inŒtringere aut quo­modolibet invalidare audeant; disrictam iudicy supremo rationem (si Œe­cus fecerint) reddituri, cuius ego iram placando, et gratiam humilime in­quirendo, de meis proprys redditibus, non nihil subtraxi, et eius nomini diviniβimo suplex dicavi. In cuius rei fidem, præŒentes manu mea prop­ria ŒubŒcriptas, sigillo meo consignari feci, uŒus etiam Œum opera non­nullorum nobilium virorum, et amicorum meorum, qui ex Œua in me be­nevolentia, manus Œuas ŒubŒcripserunt, et Œigilla Œua apponi curarunt, nempe Rndus adm D. Martinus Zagiel Canonicus, et Officialis generalis Vilnen. et Rndus D. Christophorus Zochowski, EccleŒia Parochialis, ad S. Ioannem Vilnæ perpetuus Vicarius, et gnosi dni D. Ioannes Dovmunt Siesicki, Vexillifer Vilkomirien. Vicepalatinus Vilnen, et D. Ioannes Buywił Aulicus Sacra Regia Mtis, Actum et datum Vilnæ VigeŒima MenŒis Iuny, anno Domini MilleŒimo SexcenteŒimo Undecimo. De­metrius Nicołaus Kurpski, Iarosławski, mp. Martinus Michaiłowicz Za­giel Canonnicus et Officialis generalis Vilnen mp. Christophorus Zo­chowski Parochus Vilnen. mp. Ian Siesicki Podwoiewodzy Vilenski rę­ką właŒną.

VERTIMAS:

Vardan Dievo amen. Amžinai atminčiai. Aš, Nikolajus Demetrijus Kur­pskis Jaroslauskis, visiems kartu ir kiekvienam atskirai, kuriems tai pri­valu žinoti arba kuriems tai bus svarbu ateityje, pareiškiu. Pirmiausia, kai motinos ir tėvo nuosavybė, vadinama Krinčinu, perėjo man turėti ir valdyti, nieko kito man neliko, kaip pavėluotai rūpintis diegti ir skleisti Dievo žodį. Taigi, jau seniai krimtausi, jog ten pastatytoji bažnyčia labai stokoja tvirtos finansinės paramos. Dėl to kunigas negali tinkamai ir nuolatinai gyventi. Todėl Dievo žodis būdavo skleidžiamas su pertrau­komis, o tikrosios tikėjimo tiesos retai būdavo priešinamos netikrosioms. Iškilus šiems nepatogumams, aš nutariau visokeriopai prisidėti, kad tik­rasis tikėjimas šiose mano valdose kuo nuoširdžiau būtų diegiamas ir ka­talikų kunigas pradėtų gyventi pakankamai ir tinkamai naujai aprūpintas. Jis atliktų įprastas dvasines pareigas, teiktų bažnytinius sakramentus, skleistų krikščionių tikėjimo pagrindus ir galėtų šviesti bei mokyti mano valstiečius ir kitus aplinkui gyvenančius visiškai bemokslius ir kaimie­čius. O sau ir savo palikuonims, turėdamas paveldėjimo teisę, [savo] da­lies krašte ieškosiu. Vardan didesnės Viešpaties ir Šventojo Petro, apaš­talų vyriausiojo, šlovės ir garbės šiais savo žodžiais apie naują pradmenį neabejojamai funduoju, dovanoju ir užrašau man priklausantį kaimą, va­dinamą Šniukštele, kuriame yra palikta dvylika geriausių valakų, šeši su puse iki šiol gerai įdirbti, kiti gerai tinkantys kunigui kitam kam naudoti. Šį kaimą su bažnyčia, kuri, norėčiau, jog būtų Krinčino parapijos bažny­čia, kartu su valstiečiais ir jų skolomis, činšu ir prievolėmis, kartu su pie­vomis, laukais, daržais ir ganyklomis, miškais, giraitėmis, ežerais ir vi­somis kitomis papildomomis pajamomis bei viskuo, kas su tuo susiję ir nuo seno priklausė tam kaimui, visiems laikams duodu, dovanoju, užra­šau ir patvirtinu. Toliau savo miestelyje Krinčine [dovanoju] vieną vala­ką geros ir derlingos žemės. Galiausiai – iš turto ir mano nuosavybės bei rinkliavų ir aš, ir [mano] vaikai bei palikuonys Šv. Martyno dieną[1] kas­met tam tikrą sumą, būtent 30 lenkiškų auksinų, turės duoti kunigui. Bažnyčia aikštėje nors ir seniai pastatyta, bet mano buvo perstatyta ir tvarkyta bei gražiai įrengta. Arti šios bažnyčios parapijos namus su dar­žu taip pat šiai Krinčino bažnyčiai dovanoju ir užrašau; ir taip pat sklypą mokyklai pastatyti. Visa tai mano inventoriuje atskirai bus surašyta bei plačiau apibūdinta ir bus atiduota klebonui saugoti. Taigi, nieko, kas man teisėtai priklauso, sau ir savo palikuonims nepasilieku ar neatidedu, bet atimu iš visų artimųjų bei giminaičių ir visą teisę pakeičiu, ir ją baž­nyčiai perleidžiu. Ir šią savo fundaciją ir savo dovanotą kaimą Krinčino bažnyčios jurisdikcijai su privilegijomis ir laisvėmis in corpore amžiams užrašau. Tačiau patronato, arba koliacijos, teisę sau, savo vaikams ir pa­likuonims pasilieku. Malkų krosniai ir savo namų reikmėms klebonas tu­rės iš mano anksčiau užrašyto kaimo. [Jis] savo ir saviškių reikmėms žvejos laisvai mano ežere už kluono mažesniuoju tinklu trečiadieniais, penktadieniais ir šeštadieniais; vaško žvakėms šiai Krinčino bažnyčiai [jis] visuomet turės iš mano podėlių, o taip pat vyno mišioms laikyti. Taip pat klebonui reikės pagal jam priklausiančias pareigas sekmadie­niais ir švenčių dienomis, jei galės, laikyti iškilmingas mišias, taip pat mišias už fundatorių arba trečiadieniais, arba šeštadieniais, kaip pato­giau, o už mirusius turės laikyti penktadieniais. Ir dabartinis klebonas, ir jo įpėdiniai arba savo nuožiūra Dievo tarnystę turės vykdyti, arba galiau­siai [jos] priminimą; taip pat [klebonas] bakalaurą, arba jaunuolį jaunuo­menei mokyti ir lavinti, turės. Visa tai, kas priskiriama naudotis ir kas bus specialiai inventoriuje [surašyta], šiai savo Krinčino bažnyčiai am­žiams paskiriu, suteikiu ir užrašau. Taip pat noriu, jog ši mano fundacija jokia savo dalimi nieko neužgautų, bet nesutepta ir nepažeista visuomet per amžius būtų ir pasiliktų. Ir labiausiai įpareigoju savo įpėdinius, ku­riems šitaip mano nuosavybė – Krinčinas – pereis, kad tos nuosavybės neatsižadėtų arba kaip nors teneišdrįstų žaloti. Teismo, kurio pyktį verta numaldyti ir malonę didžiulę pajusti, sprendimo (jeigu bus reikalas) dėl mano sugrąžintos nuosavybės nė kiek nevengiau ir jo dieviškuoju vardu paskelbiau. Šio reikalo sutvirtinimui prie šio rašto savo ranka antspaudą prispaudžiau, taip pat pasinaudojau pagalba kai kurių kilmingų vyrų bei mano draugų, kurie iš jų malonės man savo ranka pasirašė ir pasirūpino savo antspaudus prispausti, būtent garbingasis maloningasis ponas Mar­tynas Žagelis, Vilniaus kanauninkas ir vyriausiasis oficiolas, garbingasis ponas Kristoforas Zachovskis, Vilniaus parapinės Šv. Jono bažnyčios vi­karas, ir maloningieji ponai ponas Jonas Daumantas Siesickas, Ukmer­gės vėliavininkas ir Vilniaus pavaivadis, ir ponas Jonas Buivila, Jo švie­siausiosios kilnybės dvariškis.

Rašyta ir išduota Vilniuje birželio dvidešimtąją tūkstantis šeši šimtai vie­nuoliktais Viešpaties metais.

Demetrijus Nikolajus Kurpskis Jaroslauskis, s[ava] r[anka];

Martynas Mykolaitis Žagelis, Vilniaus kanauninkas ir vyriausiasis ofi­ciolas, s[ava] r[anka];

Kristoforas Zachovskis, Vilniaus klebonas, s[ava] r[anka];

Jonas Siesickas, Vilniaus pavaivadis.

 

[1]lapkričio 11 d.

 

1643 metų fundaciją (pateikiu 1790 metų nuorašą iš Vyriausiojo Lietuvos Tribunolo knygų, nes čia daug papildomų ir įdomių žinių):

Akt Funduszu na Kośćioł Kryniczynski w Pow. Uptt. położony przez Demetryusza Mikołaja Kurpskiego Jarosławskiego Podkomor[zeg]o Uptt. Uczynionego

Roku Tysiąć Siedmsett Dziewiędziesiątego Miesiąca Oktobra Dwodzie­stego Pierwszego Dnia

Przed Nami Sędziami na Trybunał Głowny WXL Comp[ositi] Judicii z Trybunału Koła Ziemskiego y z Kapituł zebranemi y aktualnie w Mieś­cie JKMsc Wilnie zasiadaiącemi y sądzącemi stawaiąc Obecnie Patron WJP Stanisław Orłowski Mostownik Wileński, Fundusz przez Demetry­usza Mikołaia Kurpskiego Jarosławskiego, na Kościoł Kryniczynski w Powiecie Upitt. Sytuowany uczyniony do Akt podał, którego brzmienie ieŒt następiuące.

In NOMINE DOMINI AMEN. Quoniam ea, quæ in humanis aguntur fa­cile ad oblivionem deveniunt nisi apicibus literarum et testimonio scrip­turarum consignentur et connotentur. Proinde ego, Nicolaus Demetrius Jarosławski Kurpski, Succamerarius Districtus Upitensis, habens in bo­nis meis feudalibus Kryniczyn nuncupatis ecclesiam parochialem erec­tam, et nec dum villa dote provisam, volens eam certis et fixis locupleta­re bonis et id posteritati meæ ad notitiam deducere per præsentes hasce meas universis et singulis Significo, quia accensus Zelo Dei tantoque Di­vino Spiramine, et volens pijs operibus peccata mea [re]dimere, gratus beneficiorum Dei præpotentis, de expresso puro, ac libero consensu Se­renissimi Regis Vladislai Domini mei clementissimi in oppido meo feu­dali Kryniczyn, mihi a Ser[enissi]mo Rege Sigismundo Augusto primo adhice ante unionem certis et iustis ex causis videlicet pro Jarosłaviensi Patria collato, cultum Divinum promovendum et Religionem Sanctam Catolicam Romanam propagan[dam], Ecclesiam Parochialem sub titulo Sanctorum Petri et Pauli Apostolorum erigo, ad eamque areas cum tota Circumferencia Cæmeterij domus Parohialis et scholæ una cum hortis duobus ad eas attinentibus assigno et dono, ad quam etiam et duos oppi­danos meos Krynicenses homines laboriosos, unum nomine Laurentium Gaudenum, et alterum Woyciusz Grytononis Snarskielis cum tota eorum domestica familia filiisque et filiabus, una cum hortis eorum et cum quarta parte mansi agri fertilis unum quemque illorum computando. In super et duos mansos agri pro usu et necessitate Parochi in eodem oppi­do meo Kryniczynensi perpetuo et in eorum inscribo et incorporo. Vi­num etiam et Ceram ad Missas peragendas de curia mea Kryniczynensi iuxta exigentiam temporum eviterne danda assigno et ut decentius et ho­nestius Parohus et Bacalaureus, ceterique ministri et servitores dictæ Ec­clesiæ ad eam residentes vivant, de eodem consensu et facultate Serenis­simi Regis fundo et inscribo ad eandam Eccl[esi]am meam Parochialem Kryniczynensem villam meam cum duodecim Mansis agri Sznuksztelle nuncupat[am] mihi hæreditarie feudaliter subiectam, cum omnibus eius Collonis, subditis, oneribus et Laboribus, agrisque cultis et incultis, Gais, Nemoribus, Silvis, pratis, Pascuis, Stagnis, rivis et rivulis et in univer­sum cum omnibus emolumentis proventibus et pertinentiis, ita late longe et circumferentialiter prout dicta villa ab antiquo in suis limitibus et gra­nitiebus existebat, nihil prose et Successoribus meis in ea iuris et dominii in perpetuum reservan[do], vigore huius meæ fundationis tenebitur et obligatus manebit Parochus, omnibus diebus D[omi]nicis et Festis per Annum Sacrum Cantatum celebrare. Feria vero quarta pro fundatore lec­tum et feria Sexta pro defunctis, in eorum expedire et Bacalaureu[m] seu Cantorem pro informanda iuventute fovere, qui quidem Cantor etiam in testamento meo peculiarem victus Sui provisionem cantam habebit. In cuius rei maiorem fidem præsentes manu mea subscriptas, sigillo meo consignavi, usus opera nonnullorum Illustrium et Magnificorum Domi­noru[m] Amicoru[m] meorum qui ex sua in me benevolentia supra scrip­te fundationis meæ literis, manus suas subscripserunt, et Sigilla apponi curaverunt nempe Illustris et Ad[modu]m R[everendus] D[omin]us Al­bertus Żabiński Decanus et Off[icia]lis Generalis Vilnen[sis], Protonota­rius Apostolicus, Magnificus ac Generosus Dominus Andreas Kurpski Jarosławski Rotmaister S[acre] R[egiæ] M[aiesta]tis, Magnificus ac Ge­nerosus Dominus Paulus Marcinkiewicz vicejudex Upiten[sis] et Magni­ficus ac Generosus Dominus Petrus Podlecki Pocillator Vilcomirien[sis]

Datum Vilnæ die Vigesima Mensis Novembris, Anno Domini Millesimo Sexcentessimo quadragesimo tertio.

U takowego Dokumentu fundaciinego na Pargaminie pisanego maiącego Cztery Pieczęcie w Puszkach drewnianych na Sznurze Jedwabnym za­wieszone Podpisy ręk tak Samego fundatora iakoteż Pieczętarzów temi wyrażaięsię słowy. Demetrius Nicolaus Kurpski Jarosławski Succamera­rius Districtus Upitensis, m. p. UŒtnie Proszony Pieczętarz od Osoby wyż pomienioney Andrzey Kurpski Jarosławski Ręką Swą. Uti requisi­tus ad hanc Subscriptionem et Obsigillationem Albertus Żabiński Deca­nus et Oficialis Generalis Vilnensis Proto Notarius Sancte Lede Apos­toll. Paulus Marcinkiewicz vice Judex Districtus Upitensis, UŒtnie pro­szony Pieczętarz od Osoby wyżey mianowaney Piotr Pod­lecki Podcza­szy Wiłłkomir. ręką swoią. Na boku zaś takowego Dokumentu fundu­szowego Suscepta Przyznania tak się wyraza. Anno Domini MilleŒsimo Sexcentesimo Quadragesimo Tertio die Vigesima Sexta Mensis Novem­bris Generosus Nicolaus Kurpski Jarosławski Succamerarius Upitensis Districtus Nunc Suam fundationem personaliter Constitutus recognovite Albrycht StaniŒław Radziwiłł Can. m.p. Podany za tym takowy Doku­ment funduszowy przez wyrażonego w górze Patrona ad Acta Trybunalu Głło WXL Com. Jud. ieŒt do Xiąg tegoz Sądu Spraw wieczystych przy­ięty y zapisany.

Bernard Siwicki Marszałek       Jan Brunnow Pisarz Tłł Głł WXLtt

ThomaŒz Serafinnik KraŒsowski Regent

VERTIMAS:

Upytės pakamario Demetrijaus Mikalojaus Kurpskio Krinčino bažny­čios, esančios Upytės paviete, fundacijos aktas

Tūkstantis septyni šimtai devyniasdešimtais metais spalio dvidešimt pir­mą dieną

Priešais mus, Vyriausiojo Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės Tribuno­lo teisėjus, susirinkusius iš pavietų, žemių ir kapitulos ir tinkamai kara­liškosios jo malonybės mieste Vilniuje posėdžiaujančius ir teisiančius, šiuomet stodamas dauggalis jo mylista ponas patronas Stanislovas Ar­lauskas, Vilniaus tiltininkas, padavė aktikavimui Demetrijaus Mikalo­jaus Kurpskio Jaroslauskio Krinčino bažnyčios, esančios Upytės paviete, fundacijos aktą, kurio turinys yra toks:

Viešpaties vardu, Amen. Žiūrint į tai, kaip žmogaus reikaluose lengvai pamirštami tie dalykai, kurie nei laiškų tekstais neįrašomi, nei raštų liu­dijimais nepažymimi, aš, Mikalojus Demetrijus Jaroslauskis Kurpskis, Upytės pavieto pakamaris, savo Krinčino valdoje, kurios esu teisėtas sa­vininkas, pastatęs parapijos bažnyčią, kurios išlaikymui paskyriau kaimą bei norėdamas ją praturtinti tam tikrais nekilnojamaisiais turtais bei in­formuoti savo įpėdinius apie visą tai, visiems kartu ir atskirai pranešu per šį mano laišką, kad, Šventosios Dvasios įkvėptas uolia meile Dievui, siekdamas šventaisiais veiksmais atpirkti savo nuodėmes, už suteiktas malones Visagaliam Dievui dėkingas, su grynu bei laisvu savo gailestin­giausiojo pono šviesiausiojo karaliaus Vladislovo sutikimu pastatau sau su visomis teisėmis priklausančiame Krinčino miestelyje Šv. Apaštalų Petro ir Povilo parapijos bažnyčią. Krinčiną man dėl tam tikrų ir teisingų priežasčių, būtent už Jaroslaulio kraštą, iki unijos pirma padovanojo šviesiausiasis karalius Žygimantas Augustas. Bažnyčią statau, kad būtų paskatintas Dievo gerbimas per šventosios Romos katalikų religijos pro­pagavimą. Parapijos bažnyčiai paskiriu bei dovanoju kapines, parapijos kleboniją bei mokyklą apimantį žemės sklypą kartu su dviem tam pa­čiam priklausiančiais sodais. Taip pat bažnyčiai dovanoju du mano Krin­čino miestelėnus-valdinius, vieną vardu Lauryną Gaudėną, kitą Vaičių Grytonį Snarskelį kartu su visa jų šeima, sūnumis bei dukterimis, bei jų sodais ir ketvirtadalį kiekvienam iš jų paskirto derlingo valako. Tame pačiame manajame Krinčino mieste klebono naudai ir reikalams papildomai prirašau ir prijungiu amžinai dar du valakus žemės. Iš savo Krinčino dvaro paskiriu amžinai ir vyno bei vaško mišioms laikyti pagal laiko reikalavimus; idant klebonas, bakalauras bei kiti prie tos bažnyčios reziduojantys pareigūnai bei tarnai garbingiau bei kilniau pragyventų, funduoju ir prirašau tos pačios mano Krinčino parapijos bažnyčios nau­dai su šviesiausiojo karaliaus sutikimu bei įgaliojimu savo Šniukštelės kaimą kartu su dvylika valakų. Tą kaimą, kuris man priklauso pagal įpė­dinystės teisę, dovanoju su visais jo ūkininkais, baudžiauninkais, prievo­lėmis ir darbais, dirbamais bei nedirbamais laukais, pievomis, miškais, giriomis, jaunuolynais, ganyklomis, ežerais, upėmis bei upeliais, su viso­mis jiems priklausančiomis naudomis, pajamomis ir turtais, išsidrieku­siais plačiai, ilgai ir aplink visose nuo senų laikų nustatytose to kaimo ri­bose. Jokių teisių arba pretenzijų į nuosavybę tenais nepalieku nei sau, nei savo įpėdiniams. Pagal šį mano fundacijos raštą parapijos klebonai amžinai bus įpareigojami visais sekmadieniais bei šventėmis aukoti gie­dotines mišias. Trečiadieniais aukojamos mišios už fundatorių, o penkta­dieniais mišios aukotinos už mirusiuosius. Bakalaurui arba giedotojui derėtų tuo metu dėstyti jaunimui. Mano testamente bus prirašyti pinigai giedotojui išlaikyti.

Idant šis mano paties raštas būtų labiau patikimas, pridedu savo antspau­dą, naudodamasis taip pat tam tikrų šviesiųjų bei kilmingųjų ponų, mano draugų, paslaugomis; iš malonės man jie taip pat pasirašę mano fundaci­jos raštą, pridėdami ir savo antspaudus: šviesusis bei labai garbingas po­nas, Vilniaus dekanas bei generalinis oficiolas, popiežiaus protonotarijus Albertas Žabinskas; kilmingasis bei kilnusis ponas Andrius Kurpskis Ja­roslauskis, karališkosios jo didenybės pulko vadas; kilmingasis bei kil­nusis ponas Povilas Marcinkevičius, Upytės pateisėjis; kilmingasis bei kilnusis ponas Petras Padleckas, Vilkmergės pataurininkis.

Raštas išduotas Vilniuje, Viešpaties 1643 metų lapkričio 20 d.

Toks fundacinis dokumentas, rašytas ant pergamento ir turintis keturis antspaudus, medinėse dėžutėse, šilko virvele užrištas, pasirašytas kaip paties fundatoriaus, taip ir liudininkų šiais žodžiais: Demetrijus Mikalo­jus Kurpskis Jaroslauskis, Upytės pavieto pakamaris, sava ranka; žodžiu kviestas aukščiau minėto asmens liudininkas Andrius Kurpskis Jaros­lauskis, sava ranka; taip pat pasirašo ir antspaudą prispaudžia Albertas Žabinskas, Vilniaus dekanas ir generalinis oficiolas, popiežiaus protono­taras; Povilas Marcinkevičius, Upytės pavieto pateisėjis, žodžiu kviestas aukščiau minėto asmens liudininkas Petras Padleckas, Vilkmergės patau­rininkis, sava ranka. Šio fundacinio dokumento šone, pripažįstant jo ga­lią, taip užrašyta: 1643 m. lapkričio 26 d. kilniojo Mikalojaus Kurpskio Jaroslauskio, Upytės pavieto pakamario, fundaciją asmeniškai patvirti­nau, kanauninkas Albrechtas Stanislovas Radvila, sava ranka. Paskui šis fundacijos dokumentas, per aukščiau minėtąjį patroną perduotas aktikuo­ti Vyriausiajame Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės Tribunole, į šito teismo amžinųjų bylų knygas priimtas ir įrašytas.

Bernardas Sivickas, teismo maršalka;

Jonas Brunovas, Vyriausiojo Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės Tribu­nolo raštininkas;

Tamošius Serafinikas Krasauskas, teismo sekretorius.

 

Iš 1670 m. vasario 25 d. bažnyčios vizitacijos:

a włoka y sźkoła dotąd w mandamencie ostaie – o valakas ir mokykla iki šiol lieka galioti...

 

Iš 1765 m. spalio 23 d. bažnyčios vizitacijos:

W koncu Koscioła opodal Budynek Stary dla Bakałarza przez w Bogu zeszłego AnteceŒsora postawiony maiący w sobie okien szklannych nu­mero 3. Do sieni drzwi na biegunach do Izby na zawiasach y z klamką Piec biały prostey Roboty Ławy dwie y zydel długi stolik Roboty pros­tey y juz niezgodny do bokowey drzwi na biegunach Ten Budynek w ca­le do Ruiny nakłoniony.

Bažnyčios gale, netoliese, senas Dievop išėjusiojo pirmtako pastatytas bakalauro namelis, turintis 3 stiklinius langus. Į prieangį durys ant bėgū­nų, į kambarį – ant vyrių, su rankena. Paprasta balta krosnis, du suolai ir pailga taburetė, paprastai padarytas ir jau nebetinkamas staliukas. Į šoni­nę durys ant bėgūnų. Visas šis pastatėlis pasviręs griūti.

 Iš 1775 m. kunigo Jeronimo Jono Šarkevičiaus atsakymų vyskupui:

Szkoła Parafialna

Na Szkołę Parafialną Plebania stara jest przeniesiona, na tym ze podwo­rzu Plebanskim y nalezycie opatrzona, bo nowoy zabudować dla niedos­tatku Drzewa nie może Poniewaz in circiter o mil 4 lasow nie ma osobli­wie zdatnego do zabudowania.

Ta szkoła Parafialna zabudowana kosztem samego Plebana.

Dyrektor Michał Trepulewicz razem organista, człowiek statoczny maią­cy charakter dobry y sposobny do Edukacyi.

Pensio y stoł ma od JX Plebana.

Parafianie nie tylko nie dokładaią się ale owszem są przociwni, osobli­wie DyŒsydenci ktorzy poŒsyduią Dobra w tey Parafij.

Szlachty ad præsens dwuch tylko nayduie się, succeŒsu zas jednak tem­poris jak nayusilniey starac się obowiązał powiększyc liczbę edukuią­cych się, aby się zadosyc stało woli y Dyspozycyi Pasterskiey.

VERTIMAS:

Parapijinė mokykla

Parapijinė mokykla perkelta į senąją kleboniją, tame pačiame klebonijos kieme ir reikiamai sutvarkyta, nes naujos pastatyti dėl medienos trūkumo nėra galimybių, kadangi aplinkui 4 mylių [spinduliu] nėra miškų, ypač tinkamų statybai.

Ta parapijinė mokykla įrengta paties klebono lėšomis.

Daraktorius[1] Mykolas Trepulevičius kartu ir vargonininkas, žmogus rim­tas, gero būdo, tinkamas mokyti.

Algą ir valgį gauna iš šviesiojo kunigo klebono.

Parapijiečiai ne tik neprisideda, bet atvirkščiai, nusiteikę priešingai, ypač disidentai, turintys valdų šioje parapijoje.

Bajorų [vaikų] dabar tėra du, sėkmė vis dėlto ateis, tad labiau stengtis įsipareigojau ir padidinti besimokančiųjų skaičių, kad būtų įvykdyta ga­nytojiška valia ir nurodymas.

 

[1] šaltinyje – direktorius

 

 Iš 1796 m. Kupiškio dekano Mykolo Smolskio vizitacijos:

Szkoły Parafialney nie maŒz z przyczyny że Lud Ucisniony nie ma czym ani Bakałarzowi zapłacic, ani do Szkoł oddawac.

VERTIMAS

Parapijinės mokyklos nėra dėl to, kad žmonės prispausti, neturi kuo nei bakalaurui užmokėti, nei į mokyklą leisti.

 

Iš 1798 m. sausio 18 d. raporto:

W tymże Domu Szpitalnym iest Szkoła Parafialna, w którey Dzieci Pa­rafian Uczą się Czytac y pisać. Dyrektor kosztem Plebana Utrzymywa­ny, miewa Studentow do dziasiątka, y więcey. Takowy Raport wiernie napisany Ręką własno podpisuię się

VERTIMAS

Tame pačiame špitolės name ir parapijos mokykla, kurioje parapijiečių vaikai mokosi skaityti ir rašyti. Daraktorius, išlaikomas klebono, turi 10 ir daugiau mokinių.

Iš 1820 m. mokyklos aprašymo:

§ XVI. Opisanie Szkołki Parafialney

W Funduszu Plebanij Kryniczynskiey iest wzmianka żeby Pleban utrzy/mywał Plebana[1] dla uczenia młodzi - w skutek wypolnienia takowey/ woli fundatora utrzymuią się szkołka Parafialna - która iest zabudowana/ na Placu i dziedziniu Plebanij - Budynek z drzewa na pod/murowaniu ordynaryinym, z kominem nad Dach wyprowadzonym/ Dłużyni sążni 5 Szerzyni 4 wchodząc do Dziedzinia Plebanij/ ma drzwi do Sieni z tych sieni przeyscie y komin do drugiej sieni/ obiete Sieni maią posadzkę zgliny stolowanie ztarcie - zdrugiey Sie/ni drzwi dwoie wiedną stronę Budynku i wdrugą - Po obu koncach/ Budynku znayduią stancye z komorą posadzka wszędzie z gliny/ stolowanie zdesek, okien w drzewo oprawnych 8 piece 2 z kafli starey/ szwedzkie - Drzwiow w ogole 5 - na krukach zawiasach z Zam/kami wnętrznemi a trzoie z kłamkami - Nauczycielem iest Justyn Ła/bowicz z szkoł Traszkuńskich klaŒsy 3 cey wyznania Katolickiego/ daie lekcye uczniom czytania, pisania, rachunkow początkowych z Kate/chizmu - uczniowie terażnieysi - Jozef Mackiewicz, Hiacynt Zielon/ka, Paweł Żytkiewicz - Justyn Zdanowicz, Józef Zdanowicz, Sylwester Piotrowski, Alexander Balczewski, Antoni Karczewski, Maciey Łapinski, Piotr Wadapałowicz, Zofia Szablinska.

 

[1] turėtų būti „bakałarza”, t.y. mokytoją

VERTIMAS

§ XVI. Parapijinės mokyklėlės aprašymas

Krinčino klebonijos fundacijos rašte yra užuomina, jog klebonas laiko mokytoją jaunuomenės mokymui – dėl tokios fundatoriaus valios vykdymo laikoma parapijinė mokyklėlė, kuri pastatyta klebonijos sklype ir yra jos nuosavybė. Medinis pastatas [stovi] ant paprasto mūrinio pamato, su kaminu, ant stogo išvestu, penkių(?) sieksnių ilgio, keturių(?) pločio. Įeinant į klebonijos pastatą, durys į priemenę, iš tos priemenės – perėjimas ir kaminas iki kitos priemenės. Abiejose tose priemenėse plūktinė molio asla, seni suolai; iš kitos priemenės dvejos durys į vieną pastato pusę ir kitą. Abiejuose pastato galuose yra kambariai su kamara, visur molio asla, stalai ir suolai iš lentų, aštuoni langai mediniais rėmais, du pečiai iš senoviškų švediškų koklių. Viso penkios durys ant kriukių su vidinėmis spynomis, o trys su rankenomis.

Mokytojas – Justinas Labovičius [gali būti ir Lalovičius ar Laliovičius - sunku išskaityti, nes sutepta] iš Troškūnų mokyklos, trečios klasės, katalikiško tikėjimo, moko mokinius skaitymo, rašymo, katekizmo pradžiamokslio dalykų. Dabartiniai mokiniai – Juozapas Mackevičius, Hiacintas Zelionka, Povilas Žitkevičius, Justinas Zdanavičius, Juozapas Zdanavičius, Silvestras Petrauskas, Aleksandras Balčiauskas, Antanas Karčiauskas, Motiejus Lapinskas, Petras Vadapalas, Sofija Šablinska[itė].