– Kas buvo Leonidas Šimoliūnas?

– Kas yra Leonidas Šimoliūnas?

– Kas bus po mūsų L. Šimoliūnas?

– Nelygu, kokią etiketę jam priklijuosime.

– O kokios norėtumėte? Mokytojo? Rašytojo? Vertėjo? Girtuoklio? Antitarybinio elemento? Poeto? Humoristo? Novelisto? Šachmatų mylėtojo? Sporto organizatoriaus? Vyro? Tėvo? Senelio? Entuziasto? Rinkitės. Jis buvo viskuo. O jo likimą, man atrodo, geriausiai suprato, širdimi ir protu, Kęstutis Zubka. Bet ir jis jau po velėna. Liko tik tekstai.

 

Sykį kapinėse pasibaisėjo, pamatęs antkapį su žodžiu mokytojas: ar ir po mirties būnama Mokytoju???!!!

Nežinau, Leonidai, gal tai tik etikečių klijavimas. Nors Vladas (Vaitkevičius, toks Leonido jaunų dienų draugas, plunksnos brolis iš Kauno) sako, kad tai informacija, kad žinotume, kas anas buvo. Bet tai tik žodžiai. O prie širdies prisibrausime tik būdami su textu. Autoriaus textu. Jei jis tikras, ne išgalvotas, o išgyventas, išsiveržęs iš sielos gelmių.

 

O tavo personažų prototipai vis dar vaikšto Žeme.

 

Biografija:

gimė 1945 m. kovo 19 d. Papyvesių kaime, mirė 1995 metų rugsėjo 7 d. Papyvesių kaime. Mokėsi Ąžuolpamūšio pradžios mokykloje, Pasvalio vidurinėje, Vilniaus universitete. Dirbo Krinčino aštuonmetėje mokykloje prancūzų kalbos, piešimo ir kūno kultūros mokytoju. Nuolat buvo sekamas kgb.  Mirė sustojus širdžiai, skubėdamas per Papyvesių arimus į autobusų stotelę, kad suspėtų nusipirkti naujų knygų Pasvalio knygyne. Tiek to gyvenimo.

 

Seniai ketinau priminti gerą XX a. 8-9 dešimtmečių rašytoją, bet vis atidėliojau, vis trūko laiko, jėgų, susikaupimo. Bet dabar jau laikas. Tik dvi knygelės. Kitoms neturiu teisių.

 

Gyvenimo žavesys. Novelės >>>

 

Anapus kančios ir džiaugsmo. Rinktinė >>>