Internete ir knygose matau, kaip žmonės klaidžioja po tamsą. Nors gal čia svarbiau pats klaidžiojimas kaip procesas, kuris jiems atrodo kaip tikslus žinojimas; nors koks gi dabar skirtumas – kada ir kas?

Pateiksiu savo versiją, bet tik šio krašto žmonėms, nes kitiems ar gali būti įdomu?

Painiava prasideda jau nuo kaimo vardo. Berklainiai ar Barklainiai? Kadangi lenkiškai buvo rašoma Borklany, tai naujais laikais (XX a. pabaigoje) sugalvota Berklainius vadinti Barklainiais. Logiška ir patikrinta! Lenkai mūsų a sakė ir rašė o. Bet nedaug kas žino, kad kaimo vardo kilmė greičiausia susijusi su žodžiu berklai (varianto barklai neteko girdėti). Ką reiškia šis primirštas žodis? Berklai (kirtis žodžio gale) – tai vieta pereiti per upę. Arba įveikti purvyną. Berklai buvo keletas karčių (paprastai trys), permestų per upelį ar ant kelio. Tai tarsi lieptas, bet lieptas turi turėklus, berklai gi be jų. Nereikėtų užmiršti ir tarmės – tarmiškai skambėtų Barklainiai, bendrine kalba – Berklainiai. Kurį variantą renkatės?

Kadangi tokį patį vardą Lietuvoje turi ne vienas kaimas, tai dėl to kyla painiava, kai kalbama ar rašoma apie kaimo praeitį.

Berklainių kaimas 1556 metų Upytės inventoriuje užrašytas Paberlių kaimo vardu. 1554 m. jame gyveno Andrius Stankevičius, Bagdonas Anušaitis, Motiejus Martynaitis, Mockus Jackaitis, Jurgis Janušaitis, Januška Dovydaitis, Martynas Stankevičius, Stonys Eitmantaitis, Kondratas Sereikaitis, Jurgis Jankūnas, Povilas Jurgaitis, Jonas Butkūnas, Jurgis Janušonis, Gailius Staniūnas ir kiti. 

Valakų reformos metu kaimui buvo pamatuota 25 valakai žemės. Hektarais tai būtų 534,5. Visi valakai buvo padalinti į tris laukus dėl sėjomainos. Kaimas priklausė Paviešvenių (dabar Petriškių) vaitijai. Kaimo žemė ribojosi su Paviešmenių, Paversmių ir Daučiškių kaimų žeme, o rytuose rėžių galais rėmėsi į mišką. Kaimo žemės taisyklingu stačiakampiu išmatuoti nepavyko, liko daugiau kaip 4 valakai taip vadinamo užusienio (žemės gabalo, nepatekusio į taisyklingą dirbamos kaimo žemės stačiakampį).

1554 m. buvo paimta dirbti 15 valakų, o 10 dirvonavo. Žemės kokybė įvardinta kaip vidutinė, todėl kasmet reikėjo mokėti valdovo atsiųstam mokesčių rinkėjui (poborca) 105 grašius. Lažo eiti nereikėjo, nes kaimo žemė priklausė valdovui, o jo dvaro tuo metu čia nebuvo.

1555 m. ta pati situacija.

1556 m. du valakus paėmė Janušis Dovydaitis ir Andriušis Stankūnas, o 7 valakai vis dar buvo tušti.

Taigi, tokia rašytinė Berklainių kaimo istorijos pradžia. Iki to laiko žmonės gyveno taip vadinamame kupetiniame kaime, kur jų žemės ir sodybos buvo išsimėčiusios nuo senų laikų netaisyklingai, lyginant su geometriškai tiksliu valakų reformos gatviniu-rėžiniu kaimu.

1568 m. liepos 27 d. Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės valdovas Žygimantas Augustas  buvusiam maskolių kunigaikščiui Andriejui Kurbskiui Jaroslaviškiui davė raštą-privilegiją, kad tas Berklainius turėtų amžių amžiams, kol bus gyvų Kurbskiukų. Bet paskutinis pasimirė 1672 m., ir „amžinumas” baigėsi (Beje, kaimyninius Berklainius prie Daujėnų 1568 m. gavo Teodoras Teterinas, irgi maskolius, Kurbskio draugelis, bet tai kita istorija). Tas pats pasikartojo ir su Podbereskiais (valdė 1672-1746). Pirmas buvo  Grigorijus Podbereskis, paskui Jonas su Aleksandru, paskui Pranciškus. Kai tas numirė, tai nusipirko Ignas Jokūbas Karpis irgi amžiams. Po jo šeimininkavo Benediktas, po jo Ignas.

Beje, ne visa Berklainių žemė buvo atiduota Andriejui Kurbskiui. Tik 23 valakai kaimo su kaimiečiais, aišku, dar minėto užusienio 4 valakai, dar miško su pievomis  5 valakai. Kas liko – valdovui, o būtent, 2 valakai kaimo žemės, šeštadalis valako prastos žemės užusieny, 7 valakai miško prie kaimo. Na, bet užteks apie žemę.   

Andriejaus Kurbskio sūnus Dimitras Kurpskis užstatinėjo kaimus už paskolas, kai reikėjo pinigų. O jų nuolat trūko tai ruošiantis karan, tai tekinamos sesers Marinos kraičiui (kraičio doviui pagal Lietuvos Statutą), tai kitoms skoloms grąžinti, tai bažnyčiai, dvarui remontuoti ir pan. Nelabai sekėsi tam Dimitrui, nes 1611 m. Berklainius užstatė Tamošiui Kniežiapolskiui. Pasirodo, kad tik 6 valakai buvo užsėsti valdinių. Kiti 20 (?!) jau nebuvo dirbami. Valdiniai kažkodėl grūdosi Berklainių kaimo užusienyje. Kaimas buvo užstatytas už 500 kapas lietuviškų grašių (30 000 grašių!).

Vėliau Dimitras Kurpskis Jaroslaviškis padalino Krinčino valdą sūnums Jonui ir Andriui. Jonui atiteko Berklainių dalis. Beje, pamiršau pasakyti, kad Andriejus Kurbskis pastatydino ne tik Krinčino dvarą už miestelio 2 km., bet ir Berklainiuose. Taigi, Berklainių dvaras stovi nuo XVI a. paskutinio ketvirčio.

1650 m. Andrius su Jonu deklaruoja Upytės teismui, kad Berklainių palivarke 20 dūmų.

O dabar patikrinkime, ar teisingai jie pateikė duomenis.

1672 m. inventoriuje randame tokius žmones:

1. Valentas Stukionis

2. Motiejus Stopkionis

3. Jokūbas Gegėnas

4. Petras Mateikonis

5. Samelis Martynonis

6. Motiejus Kieniūnas

7. Gasius Kubilius

8. Kriščius Bėralis

Pridėję inventoriuje nurodytus sūnus, posūnius ir brolius, turime 30 vyrų. Plius dveja tiek moterų. 60 žmonių. Ne kažin kiek.

 

 1747 m. Berklainių dvaras, palivarkas ir priklausantys kaimai jau buvo vokiečio Vilhelmo Šrederso rankose.

1765 m. Berklainių smuklės smuklininkas buvo žydas Izraelis Vulfovičius su pačia Riva ir sūnumi Izaoku bei dukra Raha.

Ką čia dar papasakoti? 1775 m. Adomas Roppas iš smuklės per metus uždirbdavo gryno pelno 160 auksinų, o gėralų mokesčio mokėjo 16 auksinų. Čia, tipo, iš smuklių liustracijos. Tie Ropai paskui valdė Berklainius ir gyveno dvare, kuris po šiai dienai stovi, labai ilgai – iki XX a. pirmo ketvirčio.

 

Pasakysiu, kas Berklainiuose gyveno XIX a. viduryje, apie 1854 metus:

 Barklainių dvare

Urėdas Jonas Vrublevskis (44 metų amžiaus)

Marijona Mikalauskaitė (17 metų amžiaus)

Kazimieras Krypas (30 metų amžiaus)

Juozapas Lukšas (19 metų amžiaus)

Kazimieras Kalinauskas (20 metų amžiaus)

Barklainių kaime

I kiemas. Aleksandras Luomonas (25), pati Apolonija Pugžlytė (28), dukterys Salomėja Mačiukaitė (9), Elžbieta (6), Teofilė (3), samdinys Dominykas Lukštas (29), jo pati Domicelė Mačiukaitė (32), sūnus Karolis (1),  Jurgis Gudas (35), jo pati Magdė Valuntaitė (25), duktė Karolina (3), Antanas Tekutis (59), jo pati Marcijona Mičiudaitė (60), sūnus Mataušas (27), duktė Eleonora (15), Magdė Atkočiūnaitė (16).

II kiemas. Juozapas Luomonas (34), pati Elžbieta Valuntaitė (29), sūnūs Antanas (5) ir Jurgis (3), samdinys Jurgis Luomonas (22), Stanislovas Luomonas (15), Magdė Mačiukaitė (24), Rozalija Bardišaitė (15), Ona Naudžiūnaitė (13).

III kiemas. Stanislovas Mačiukas (55), jo pati Karolina Balčiūnaitė (44), sūnūs Petras (19), Jonas (8), Aleksandras (4), dukterys Elžbieta (6), Salomėja (2), Apolonija (1), samdinys Jonas Tyrilis (22), pati Judita Luomonaitė (19), Rozalija Grybaitė (16).

Kampininkas Benediktas Atkočiūnas (39), pati Apolonija Luomonaitė (30), sūnus Aleksandras (1), dukterys Elžbieta (6), Marijona (3), Rozalija Luomonaitė Stapulionienė (50), Juozapas Čiudas (70), pati Ieva Skaptušaitė? (68), Magdė Valuntaitė Lapėnienė (35), Marijona Drevinskaitė Vagnerienė (39), dukterys Emilija (9), Ona (2).

 

 1929 m. Berklainių kaime žemės savininkai buvo