Ličiūnai išnyra istorijos ūkuose 1497 metais kaip bajorų Jogailaičių nuosavybė. Vėliau jie kažkur išnyksta ir 1554 m. kaimas, vadinamas senuoju Jogailaičių vardu, jau valdovo  nuosavybė. Kaimui pamatuota 18 valakų, bet žmonės neskuba keltis į naują vietą. O gal tų žmonių nėra? Kaimas suformuojamas vienos gatvės ir rėžių principu. Ta struktūra aiškiai matyti ir šiandien. Kaimą galime laikyti valakų reformos paveldo objektu.

Pirmąjį kaimo valaką užsiima Jokas Liučiūnas. Antrą – Stonys Suntautaitis. Trečią – Andriušis Vainiūnas. Ketvirtą – Batkus Vainiūnas. Kitų 14 valakų niekas neima ir nedirba, nors žemė gera. 1555 m. irgi. 1556 m. irgi.

Kaimo žemė ribojasi su būsimo Krinčino valakais (šiaurinėje pusėje), o pietinėje pusėje – miškas. Vakaruose, kur prasideda valakų rėžiai, irgi miškas. Rytuose valakų rėžiai įsiremia į Petriškių kaimo žemę. Žemė gera, tad ir mokėti reikia daug  111 grašių per metus. Vos ne dvi kapos!

1568 m. 14 valakų jau nebe valdovo, o kniaziaus Andriejaus Kurbskio Jaroslaviškio. 4 nedirbami valakai likę valdovui.  Kniazius Kurbskis Jogailaičius perkrikštija į Ličiūnus.

1572 m. nedirbamų jau tik 6 margai.

Po Andriejaus Kurbskio Jaroslaviškio mirties 1583 m. pavasarį Ličiūnais rūpinosi kunigaikštienė Aleksandra Semaškaitė Andriejienė Kurbskienė Jaroslaviškienė ir jos urėdas Aleksandras Samsonovskis.  Daugiausia rūpesčių kėlė valdos kaimynai, kurie puldinėjo valstiečius, atiminėjo arklius, vežamą mišką, užpuolių metu mušė kunigaikštienės žmones. Kaimynais buvo maskoliai imigrantai Teterinai, tačiau Teodorui Teterinui mirus, globėjai pykosi su kunigaikštiene ir bylinėjosi Upytės teismuose.

1586 m. Ličiūnuose gyveno Gailius Vaislovas (asmenvardžiai, deja, gerokai iškraipyti), Jonas Juknevičius, Banys Stanevičius, Grigas Banevičius, Banys Vževėnas, Kamšonis, Mažuika, Petras Dūda, Jonas Stanevičius, Jonas Gailiūnas.

Po jos mirties 1604 m. sausio 19 d. reikalus perėmė Dimitras Mikalojus Kurpskis Jaroslaviškis. Užaugusiem sūnums Andriui ir Jonu valdą padalino į dv dalis: Barklainių ir Krinčino. Ličiūnų kaimas liko Krinčino dalyje ir priklausė Andriui.  

1650 m. Andrius ir Jonas Kurpskiai nurodo, kad Ličiūnų kaime tebuvo 12 dūmų, o 6 stovėjo tušti.

1672 m. Ličiūnų kaime gyveno

1. Martynas Voznica (vežikas).

2. Jonas Bačkiūnas.

3. Andrius Šukiūnas.

4. Jurgis Nemaniūnas.

5. Juozas Čeponis.

6. Tamošius Oželionis.

7. Mikalojus Kukonis.

8. Juozas Masilionis.

9. Jonas Martynonis.

10. Kriščius Svideras.

11. Mikalojus vynininkas.

12. Adomas Kiemėnas.

13. Mikalojus Dainuška.

14. Jonas Lisauskas (plikis).

15. Juozapas Lisauskas.

16. Jurgis Lisauskas.

17. Pranas Aidukas (Ferencas Haidukas).

18. Grigas Vaitiekūnas.

19. Jokūbas Žvirbulis.

20. Povilas Dainuška.

21. Tamulis Šukiūnas.

22. Augustinas Liumbūnas.

23. Jonas Šimonis.

24. Lukošius Nemaniūnas.

25. Adomas Matulionis.

26. Jonas Šimkūnas.

1672 m. Ličiūnų kaime gyveno 26 ūkininkai, kurie turėjo 37 sūnus ir brolius. Vadinasi, Ličiūnų kaime buvo 63 vyriškos lyties asmenys.  Pridėjus tokį pat skaičių moteriškų, gautume apie 120 žmonių kaimą.

Ūkininkai jau buvo gerokai išsidaliję, viso valako, kuris buvo duotas 1554 m., jau neturėjo nė vienas, tik po ketvirtadalį ir dar po ketvirtį valako priimtinės žemės, nes už šią buvo mažesnės prievolės.

Prie kaimo buvo Užušilės užusienis šienavimui, už kurį kaimiečiai mokėjo 4 kapas per metus. 7 valaku sėjo dvarui taip vadinamai trečiai pėdai. Už žemė mokėjo Andriui Kurpskiui činšą pinigais, rugiais, ėjo lažą triskart per savaitę, sargybą paeiliui, turėjo duoti aviną, žąsį, dvi vištas. Žodžiu, činšinis 1554 metų gyvenimas jau buvo virtęs lažine vergove.

Kai 1672 m. valdą, o drauge ir šį kaimą nusipirko Grigorijus Podbereskis, reikalai vis prastėjo. Jis buvo užstatinėjamas, skolinamas ir pan.

Po didžiojo maro kai kurie kaimiečiai persikėlė į ištuštėjusį miestelį. Taip padarė Adomas Bernotas 1709 m., apsogyvenęs Povilo Kučo name, Motiejus Juozelėnas Stepono Mekenio name, Andrius Juozaelėnas Juozo Žlaugtaženčio name.

1746 m. Podbereskiams išmirus (paskutinis buvo Pranciškus), Ličiūnus nusiperka Ignotas Karpis. Kaimas dar neatsigavęs po didžiojo maro. Jame tik 11 namų pilnų gyvybės.

1. Povlas Tauškėla.

2.